Nakvynė gamtoje: kur galima apsistoti?

Lietuvoje turime be galo daug gražių vietų - ežerų, miškų bei regioninių parkų, kurie puikiai tinka aktyviam ar pasyviam poilsiui vasaros (o ir ne tik) sezono metu. Planuojant ilgesnes keliones dviračiais, pėsčiomis, kemperiais ar tiesiog atostogas su palapine, dažnai kyla klausimas - kur galima apsistoti nakvynei gamtoje, nebūtinai renkantis kempingus ar kaimo turizmo sodybas: kur leidžiama poilsiauti nemokamai, ką daryti stovyklaujant tose vietose galima, o kas draudžiama? Apie tai šįkart ir norime pasidalinti surinkta informacija. 

Miškai ir parkai: kelionės ir nakvynės

Smagu žinoti, kad pagal dabar Lietuvoje galiojančias lankymosi miške taisykles, nesant ekstremalioms sąlygoms (pvz. sausrai), laisvai lankytis ar keliauti galima beveik visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatus, specialiosios paskirties objektus arba jei prie įėjimo į mišką yra specialių draudžiamųjų ženklų. Dar smagiau, jog įvairiuose regioniniuose bei valstybiniuose parkuose vis daugėja prižiūrimų ir atnaujinamų oficialių stovyklaviečių bei poilsiaviečių. Stovyklavietė – tai speciali poilsiui skirta vieta, kurioje galima ne tik trumpam sustoti, bet ir statyti palapinę, kurti laužą ir mėgautis visais gamtos teikiamais malonumais. O įrenginėjamos šios stovyklavietės neveltui - svarbu atsiminti, jog nors lankymasis miškuose per daug ir neribojamas, tačiau apsistoti poilsiui miškuose galima TIK būtent šiose specialiai įrengtose stovyklavietėse, o ne vietoje pastatyta palapinė gali užsitarnauti ir nemenką baudą. Tačiau didelio reikalo statyti palapinę už stovyklavietės ribų nelabai ir yra: jose dažnai būna įrengti stalai, suoliukai, laužavietės, lauko tualetai, tad čia apsistoti patogiau ir lengviau nei bet kur kitur miške.

Geriausia, kur galima ieškoti įrengtų stovyklaviečių planuojantis laisvalaikį gamtoje - Pamatyk Lietuvoje puslapyje, žemėlapyje suvedus paiešką "Poilsiavietės". Nors ir nėra aboliučiai pilnas, šiai dienai tai tikriausiai išsamiausias visų poilsiaviečių (įskaitant ir stovyklavietes) Lietuvoje sąrašas, kuriame galite apie kiekvieną iš jų paskaityti ir daugiau, bei apžiūrėti, jei yra, poilsiavietės nuotraukas. Taip pat, daugiau apie stovyklavietes galima rasti ir kiekvieno regioninio ar valstybinio parko žemėlapiuose ar internetiniuose puslapiuose. 

Dar vienas svarbus dalykas atminti - nebūtinai, jei miške yra įrengtas suoliukas ar stalas, reiškia, kad toje vietoje galima statyti palapinę. Nors daug oficialios informacijos nėra, kai kurie šaltiniai skiria, jog palapines statyti galima tik tose vietose, kur tai yra pažymėta palapinės ženklu - t.y. stovyklavietėse. Tuo tarpu poilsiavietėse ar atokvėpio vietose, kur tokio ženklo nėra, palapinių statyti nereikėtų.

Poilsis prie vandens telkinių

Jei planuojate nakvynę šalia vandens telkinio - ežero ar upės - palapinę reikėtų statyti už vandens telkinio apsaugos zonos. Ji gali skirtis priklausomai nuo kiekvieno vandens telkinio, bet dažniausiai geriausiai laikytis bent 25 metrų nuo vandens taisyklės. Ši zona nustatoma ir taikoma tam, kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas pakrančių gamtinis kraštovaizdis.

Taip pat, nors ir kaip viliojančiai skamba, reikia žinoti, jog Lietuvos pajūrio paplūdimiuose draudžiama nakvoti kopose ar priekopėse, bei ten rengti stovyklavietes. Tad jei keliaujate prie jūros ar į Kuršių Neriją, šiuo atveju visgi geriau apsistoti kempinge ar išsinuomoti namelį arba kambarį prie jūros, kitaip, gavus baudą, nakvynė palapinėje kopose gali kainuoti daugiau nei geras pajūrio viešbutis.

Kelionė automobiliu ar kemperiu

Žinoma, esminė taisyklė keliaujant automobiliu, yra ta, kad važiuoti automobiliu galima tik keliais, nevažiuojant per pievas, kitą žolinę dangą ar miško paklotę. Statyti automobilį geriausia yra tam skirtose specialiose aikštelėse, o jei jų nėra - tuomet kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Labai svarbu nepamiršti paliekant mašiną kelio pakraštyje, jog ji neturėtų stovėti ant samanų, kerpių ir uogienojų.  

Kiek teko ieškoti, skirtingai, nei tam tikrose Europos šalyse, Lietuvoje nakvynė automobilyje nėra draudžiama, tad jei pavyks rasti tokią vietą pasistatyti transporto priemonę, kuri atitinka aukščiau išvardintus reikalavimus, automobilyje, kemperyje ar autobusiuke galima nakvoti ir nebūtinai oficialioje stovyklavietėje. Bent jau kolkas, kiek mums patiems teko keliauti autobusiuku Lietuvoje, laimei, neteko susidurti su aplinkosauginininkais ar policininkais dėl problematiškos autobusiuko stovėjimo ir mūsų nakvynės vietos. 

Nakvynė hamake arba tik miegmaišyje

Vis dažniau populiarėjantis nakvynės būdas tarp keliautojų yra nakvynė hamakuose. Kadangi Lietuvoje galiojančiose tvarkose daugiausiai apibrėžiama kas galima ir kas negalima stovyklaujant su palapinėmis, apie nakvynes hamakuose (arba nakvynę tik miegmaišyje, be palapinės) nėra nieko nurodyta. Dažniausiai palapinėms skiriama daugiau dėmesio ir dėl to, jog jų statymas gali pakenkti miško paklotei ar sąmanoms, ant kurių ji stovi. Šiuo aspektu, pakabintas hamakas, skirtingai nei pastatyta palapinė, gamtai visai nekenkia, o ir taisyklių, draudžiančių kabinti hamakus nelabai yra. Tad jei norite keliauti gamtoje nevaržomai ir neprisirišti prie stovyklaviečių - galite išbandyti keliones su nakvyne hamake (tik tikriausiai svarbu nepamiršti ir tinklelio nuo uodų!).

Pabaigai

Nors gali pasirodyti kaip ilgas draudimų sąrašas neleidžiantis laisvai atsipalaiduoti ir elgtis kaip norisi gamtoje, visos šios taisyklės sudaromos vien tam, kad neatsakingi ar napgalvoti poilsiautojų veiksmai nepakenktų gamtai. Atisminus pagrindines iš šių taisylių, stovyklavimas taps labai paprastas ir lengvas procesas, o tuo pačiu ir saugojantis gamtą bei ten gyvenančią gyvūniją. Keliaukime ir poilsiaukime atsakingai - smagaus poilsio gamtoje!