Austrijos ir Slovėnijos Alpės su šunimi

- Kada į kalnus? - šis klausimas jau kuris laikas sukosi galvoje, kol įsisiūbavusi pandemija griovė visus kelionių planus. 2021 metų pavasariui įsibėgėjant supratom, kad arba planuojam, arba dar viena vasara pralėks taip ir neįkopus į kokią viršūnę, tad susižvalgę sutarėm - ateinančią vasarą! Beliko mažas mažytis klausimas - tai visgi į kuriuos kalnus? Turėjom kelis kriterijus, kuriuos kelionė turėjo atitikti:

- kad būtų galima į kalnus leistis su šunimi (dėl to atkrito Lenkijos Tatrai),

- kad būtų galima nukeliauti automobiliu (kadangi nesinorėjo šuns skraidinti lėktuvu),

- ir kad pati kelionė netruktų ilgiau nei 1-2 dienas į vieną pusę, kad daugiau atostogų laiko galėtumėme skirti kalnams, nei pačiai kelionei.

Atostogauti planavome dvi savaites, tad likus keliems mėnesiams iki atostogų pradžios galiausiai nusprendėme - keliausime savaitei į Austrijos Alpes, o tuomet dar vienai savaitei pervažiuosime į Slovėnijos Alpes.

Trumpai

Kelionės trukmė - 16 dienų. Išvykome 2021m. liepos 17d. šeštadienį, o namo grįžome Rugpjūčio 1d. sekmadienį.

Vieną naktį praleidome Čekijoje, 7 naktis Austrijoje, 6 naktis Slovėnijoje ir vieną naktį Lenkijoje. 

Kelionės komanda: Eglė (aš), Dalius ir mūsų beveik vienerių metų lygiaplaukis retriveris Marsas.

Kelionė

Prasidėjus atostogoms, šeštadienį, apie pusę aštuonių ryte pajudėjome iš namų Kaune. Susikrovę visus daiktus iš vakaro, išsimiegoję ir ryte papusryčiavę, leidomės į pirmą kelionės atkarpą iki suplanuotos nakvynės Čekijoje - prieš akis laukė beveik 9 valandos kelio. Pervažiavę Lenkiją su keliais sustojimais papietauti ir pramankštinti kojas, vakarop pasiekėme savo tarpinę nakvynės vietą Čekijoje - mažą viešbutuką su žirgynu vidury laukų Hotel Horse Riding - Jezdecký Areál Tršice. Viešbutis nedidelis, tačiau buvo būtent tai, ko ir tikėjomės - priima keliautojus su šunimis, yra galimybė pasivaikščioti, ir turi didelę pievą, kurioje Marsui buvo galimybė išsilakstyti po visos dienos kelionės automobilyje. Nors maisto atžvilgiu virtuvė ir neturėjo didelio pasirinkimo, tačiau verta pabandyti čia pat vietoje keptų/rūkytų dešrelių.

Kaunertal slėnis Austrijoje, kuriame apsistojome savaitei

Kaunertal Slėnis, Austrija

Kaunertal slėnį išsirinkom visiškai atsitiktinai ir iki pat kelionės nieko daug apie jį nebuvome girdėję. Beplanuojant kelionę ir atsisėdus prie žemėlapio ieškoti nakvynės savaitei Austrijoje, akimis klaidžiojom po Tirolio kalnus, ieškodami kokio mažo miestelio kalnų apsuptyje ir nuo kurio į kalnus būtų galima išeiti beveik pėsčiomis. Akys užkliuvo už nediduko Kaunertal slėnio, kur, kaip tyčia, pasitaikė ir namelis nuomai su miegamuoju, vonia, virtuve ir dideliu balkonu. - Imam? - susidairėm su Dalium ir per daug negalvodami spustelėjom "rezervuoti". Tada dar nesupratom, kaip būsim pataikę su šiuo pasirinkimu! 

Kaunertal slėnyje, maždaug 1200m aukštyje įsikūrę 12 nedidukų kaimelių, iš abiejų pusių juos supa kalnai, per kaimelius teka kalnų upė, o slėnio pabaigoje yra didelis Kaunertal ledynas. Kaimeliai nedideli, pievose ganosi karvės, žmonės laiko vištas, kiaules, yra keli restoranai, viešbučiai, kempingas, keletas nedidelių degalinių ir, atrodo, vienintelė maisto parduotuvė, kuri dirba tik tam tikromis valandomis - mes apsipirkti maisto keliaudavome bent 20min į kitame slėnyje įsikūrųsi didesnį miestelį Prutz. Kas labiausiai džiugino - nežinia, ar dėl pandemijos, ar čia taip įprastai - tačiau visame slėnyje turistų buvo itin nedaug, tad ir patys galėjom pasijausti beveik kaip vietiniai austrai gyvenantys kalnų apsuptyje, o mums būtent tai ir yra ta ieškota atostogų dvasia. Kėlėmės su gaidžių giedojimais, gerdavom rytinę kavą balkone, išeidavome pėsčiomis į kalnus, o vakarais sugrįžę stebėdavom kaip besileidžianti saulė nudažo kalnų viršunes raudonai ir lėtai vaikštinėdavome su Marsu po miestelį - tikros Austriškos atostogos! :)

Žygiai į kalnus

Pagrindinis atostogų tikslas - kiek įmanoma daugiau pasivaikščioti po kalnus ar net įkopti į kokią viršūnę. Radome labai patogų slėnio žemėlapį su sužymėtais pagrindiniais takais - juo patogu naudotis bent jau renkantis maršrutus ar viršūnes, o detalesnius maršrutus galima susidėlioti per maps.me ar Komoot programėles. Slėnį supančiuose kalnuose įsikūrusios kalnų trobelės, kuriose galima ir apsistoti nakvynei, jei norėtųsi keliauti per kalnus ilgesnį laiką. Mes šįkart pasirinkome gyventi slėnyje, ir kasnakt sugrįžti į savo namelį kaimelyje. Iš šešių pilnų dienų, kurias buvome Austrijoje, penkias leidomės į kalnus. Visas dienas visur su mumis keliavo ir mūsų šuo Marsas - jam tai buvo pirmas kartas kalnuose, tačiau visi takai puikiai pritaikyti ir keliaujant su šunimi ir nesusidūrėm su jokiom didelėm problemom. Kur vaikščiojom ir kur įkopėm? 

- Verpeilalm kalnų trobelė 1802m aukštyje - pasirinkom kaip pirmos dienos "apšilimo" tikslą pasivaikščiojimui, iki čia taip pat galima atažiuoti ir automobiliu siauru vingiuojančiu kalnų žvyrkeliu. Pakeliui į ar iš trobelės galima sustoti apžvalgos aikštelėse, nuo kurių visu grožiu atsiveria Kaunertal slėnis. 

Takelis leidžiantis nuo Verpeilaim kalnų trobelės ir Kaunertal slėnis iš apžvalgos aikštelės. 

- Mittagskopf viršūnė 2621m aukštyje - galima pradėti keliauti (pėsčiomis ar taip pat automobiliu) žvyrkeliu dar nuo pat miestelio. Mes ėjome pėsčiomis, visa kelionė su kopimu (pačios viršūnės nepasiekėme) ir nusileidimu užtruko visą dieną (nuo ~9val ryto iki ~18val). Kelias aukštyn tikrai vaizdingas, po truputį kylant retėja medžiai ir atsiveria vis daugiau įspūdingų slėnio ir Kaunertal ledyno tolumoje vaizdų. 

Kelias link Mittagskopf viršūnės - pačios viršūnės nepasiekėme, bet gavosi geras dienos pasivaikščiojimas kalnuose.

- Mooskopf viršūnė 2532m aukštyje - tai aukščiausia ir turbūt įsimintiniausia mūsų pasiekta viršūnė per šią kelionę Austrijoje. Atsikėlėm 6-tą ryto ir automobiliu užvažiavom iki Verpeilalm trobelės. Čia, jau 1.8km aukšty palikom automobilį aikštelėje ir kartu su kylančia saule, patraukėm aukštyn. Brėkštant rytui keliavom per nuostabų kalnų slėnį, praeidami pro dar vieną idilišką kalnų trobelę Verpeilhütte, pro kalnuose besiganančias karves ir avis, tekančus upelius, dar neištirpusius sniego plotelius ir mėgaudamiesi atsiveriančiais vaizdais. keliavom tolyn link viršūnės. Kelias nebuvo techniškai sunkus - tvarkingas akmenuotas keliukas veda aukštyn, šiek tiek atsargiau reikia elgtis netoli viršūnės, kur akmenys statesni. Viršūnę pasiekėm apie 11val ryto. Nuo viršūnės dar kartą nužvelgėm mūsų slėnį iš aukštai, o kitoje pusėje atsivėrė tik dar daugiau kalnų viršūnių - turint laiko, būtų neįtikėtinai įdomu pasileisti per šiuos kalnus nakvojant kalnų trobelėse. Jei šiame slėnyje turėtumėm tik vieną dieną - manau, kartotumėm būtent šią. 

Žygis iki Mooskopf viršūnės ir atgal - turbūt smagiausias ir įspūdingiausias visoje kelionėje 

- Kaunertal vandens kanalas - vietinė atrakcija kalnuose, kanalas pabaigtas statyti 1954m ir šiuo metu nebenaudojamas, tačiau atviras lankytojams ir turistams. Tai visai smagi pramoga, kadangi juo galima pereiti nuo pradžios iki galo - apie 1km ilgio atkarpą tuneliu. Tunelyje tamsu ir vėsu, vietomis ir šlapia, tad praverčia žibintuvėliai, nepešlampami batai ir šiltesni drabužiai, o pati patirtis įsimintina - kai einant tuneliu nebematai vartų, pro kuriuos įėjai, ir iš abiejų pusių tiesiog visiška tamsa - gaunasi truputį bauginantis ir adrenalino kupinas atrakcionas keliaujant ~15-20 minučių link išėjimo. Užtai labai gera galiausiai pamatyti tą šviesą tunelio gale ir vėl išlysti į kalnų apsuptį saulės šviesoje :). 

Kaunertal vandens kanalas ir vaizdai keliaujant aplink jį.

- Kaunertal ledyno kelias - Kaunertal slėnio pabaigoje esantis kelias, kuris vingiuoja 29-is posūkius, pakildamas nuo 1.5km iki 2.75km aukštyje esančio Kaunertal ledyno - jau pats kelias iš savęs vaizdingas ir įspūdingas, nuo jo atsiveria visas vaizdas į slėnį, o užkilus - galima matyti likusį ledyną, aplankyti čia įsikūrusią ekspoziciją apie ledyno istoriją arba keltis keltuvais dar aukštyn į 3km aukštį. Įvažiavimas į Kaunertal ledyno kelią yra mokamas (25eur automobiliui iki 5 asmenų), tačiau apsilankyti verta - įdomu pamatyti ir patį ledyną, o tuo pačiu ir visoje teritorijoje yra daug įdomių žygio maršrutų su vaizdingomis vietomis - kalnų ežeriukų, raudonos spalvos uolų, daug kur galima pamatyti čia gyvenančių švilpikų ir tiesiog smagiai praleisti laiką. Aplankę ledyną, patys išbandėm vieną iš žygio maršrutų - iki Veborgener See kalnų ežeriuko - labai patiko ir tiko pusdienio pasivaikščiojimui, o keliaujant galima sutikti vis kur prašmėžuojančių vietinių gyvūnėlių švilpikų.

Vaizdas užkilus ledyno keliu, Kaunertal ledynas bei ekspozicija ledo urve apie ledyno istoriją.

 Pasivaikščiojimas iki Veborgener See kalnų ežeriuko

Po beveik savaitės Austrijoje, septintą kelionės dieną atsikėlę ryte, papusryčiavę ir susipakavę daiktus atsisvekinom su Kaunertal slėniu ir pajudėjome Slovėnijos kryptimi. 

Triglavo Nacionalinis Parkas, Slovėnija

Į Slovėniją atvykom jau vakarėjant. Visą savaitę Slovėnijoje nusprendėm praleisti vieninteliame šalies nacionaliname parke - Triglave, kuris apima beveik 900 kvadratinių kilometrų Julijaus Alpėse, o čia pat teka ir nuostabaus žydrumo Sočos upė. Ir nors ir skamba kaip tos pačios ar panašios alpės, jau vos įvažiavus į Slovėniją pasijaučia visai kitoks jausmas - čia kalnai daug statesni, uolėtesni, upės slėnis gan suspaustas kalnų apsupty, tad norint kažkur nukeliauti tenka sukti DAUG posūkių serpantininiuose keliuose. Į šalį įvažiavome per Italiją, kurios siena su Slovėnija yra būtent kalnų perėjos viršuje maždaug 1.1km auštyje, ir gan staigiai teko nusileisti į Sočos upės slėnį ~500km aukštyje - keliai prie lygūmų pripratusiai akiai ir šiek tiek nejaukūs, bet tuo pačiu ir neįtikėtinai gražūs.

Slovėnijoje apsistojome Sočos upės slėnyje Apartment Joži - gavome jaukius apartamentus pirmame namo aukšte su miegamuoju, virtuve ir dušu/tualetu, o Sočos upė teka visiškai šalia pat, tad vos pasitaikius progai galima išeiti pasivaikščioti palei upę.

 Namelis, kuriame apsistojome Slovėnijoje, vos kelios minutės nuo Sočos upės. 

Ką pamatyti Slovėnijoje ir ką aplankėm mes?

- Sočos upė - smaragdinės spalvos įspūdinga kalnų upė, dažnai vadinama gražiausia upe visoje Europoje. Beveik palei visą upę eina pasivaikščiojimo takas, tad galima pasigrožėti upe bevaikštant ir pasirinkti kokį atstumą norisi eiti bei pradėti beveik nuo bet kur. Jei nesinori vaikščioti, beveik visur galima privažiuoti automobiliu, tik gali užtrukti bandant surasti parkavimo vietą, kadangi jų prie įdomesnių objektų nėra labai daug. Upėje labai populiari ir tarp kajakų ir raftų mėgėjų - labai daug paslaugų siūlančių išbandyti šiuos plaukimus. Jei būtume keliavę be šuns, mielai išbandytume plaukimą šia upe.

Smaragdinės spalvos Soča - beveik palei visą upę galima pasivaikščioti pėsčiomis.

Paėjus nepilną pusvalandį nuo mūsų apsistojimo vietos yra Velika Korita arba didysis Sočos kanjonas, kur įprastai plati ir rami upė susipaudžią į gilų neįtikėtinos turkio spalvos sraunų kanjoną - tikrai įspūdinga gamtos vieta, padedanti suvokti neįtikėtiną Sočos upės grožį. 

 Didysis Sočos kanjonas.

- Vršič Pass arba Russian Road - gyvenant šalia upės, kadangi jos slėnį iš visų pusių supa kalnai, keliaujant bet kur toliau nuo jo, kaip ir atvykstant, reikia persikelti per kalnus, tad tikriausiai neišvengiamai teks užkilti ir i šį kelią - tai 50 posūkių vingiuojantis status serpantinas per kalnų perėją, pakylantis iki 1.6 km aukščio. Ir nors pirmą kartą juo keliaujant gali būti tikrai labai nejauku, laimei, su kiekvienu kartu tampa vis įprasčiau :) Nuo perėjos viršaus atsiveria įspūdingi vaizdai į kalnus, taip pat iš čia patogu pradėti kopimus į viršūnes ar tiesiog pasivaikščioti kalnų takeliais. 

Vaizdai užkilus ant Vršič perėjos

- Bled ežeras - turbūt žymiausias Slovėnijos turistinis objektas. Kelionė link jo nuo Sočos slėnio užtruko nepinas 2val į vieną pusę. Bledo miestelis visiškai pritaikytas turistams. Automobilį geriausiai pasilikti šiek tiek atokiau nuo centro, yra pakankamai mokamų ilgalaikio parkavimo aikštelių, ir iki ežero nukeliauti pėsčiomis pasivaikščiojant. Aplink ežerą taip pat verda daug gyvenimo - žmonės maudosi, mėgaujasi poilsiu gultuose, galima išsinuomoti kanojas ar kajakus ir paplaukioti po ežerą. Vakarinėje ežero pusėje yra kalvelė su net keliomis apžvalgos aikštelėmis, mes įlipome į vieną iš jų - Ojstrica - visai statokas įlipimas, ir, jei neseniai lijo, gali būti ir šiek tiek slidus, tačiau vaizdas nuo viršaus, kuomet matosi visas Bledo ežeras su žymiąja sala vidury jo, tikrai įsimintinas. Taip pat, žymus ir jaukus miestelio senamiestis.

Bled ežeras

Lepena upės kriokliai - Lepena upė yra vienas iš Sočos intakų, truputį pavažiavus nuo Sočos galima apžiūrėti šios upės natūraliai susiformavusius krioklius ir lengvai pasivaikščioti aplink juos. 

Lepena upės kriokliai

Mala Mojstrovka viršūnė 2332m aukštyje - mūsų planuotas kopimo tikslas vienai iš dienų Slovėnijoje. Atsikėlėm 6 val. ryte, kad kiek įmanoma išnaudot laiką, kol oras dar neįkaitęs, ir užkilom Vršič Pass serpantinu, kur ir palikome automobilį. Nors buvom nusiteikę viršūnę pasiekti visi trys kaip ir Austrijoje, šiek tiek palipus supratom ir pajutom, kad kalnai Slovėnijoje visgi kitokie nei Austrijoje - statesni, daugiau palaidų akmenų, žalios žolytės takelius pakeičia Dolomitinės uolos, ir pats kopimas tampa techniškai sunkesnis - dažniau reikalinga grandinių pagalba įsikibti, daugiau reikia lipti per akmenis ar eiti šalia stačių uolų sienų - o su šunimi tai padaryti pasirodė daug kebliau nei įsivaizdavom. Tad stovėdami ant kalno šlaito, žiūrėdami tai aukštyn į link viršūnės, tai žemyn link automobilių aikštelės, nusprendėm šiek tiek planus pakoreguoti - aš su Marsu leisimės žemyn, patyrinėti ką dar galima pamatyti aplink nekopinėjant aukštai, o Dalius, nebijantis daugiau palaipioti uolomis, bandys užkopti iki viršūnės. Daliui užtruko apie geras 2-3val užkopti iki viršūnės ir sugrįžti žemyn - vietomis takas buvo sudėtingesnis, reikėjo laikytis už grandinių, tačiau vistiek ganėtinai lengvai įveikiamas (kai einama be šuns :))  -o įkopus viršūnė apdovanoja nuostabiais vaizdais.

 Slovėnijos kalnai statesni ir daugiau palaidų akmenų - keliauti su šuniu nebe taip paprasta

Kopimas į Mala Mojstrovka viršūnę

Izvir Soče - Sočos upės ištakos - vieta kalnuose tarp uolų, iš kurių išteka ši upė. Maždaug pusvalandis kelio automobiliu nuo namelio, atvykę automobilį pasistetėme šalia keliuko link ištakų pradžioje esančios kavinės. Iš čia pažymėtas keliukas per akmenis ir miškelį veda aukštyn - juo ir patraukėme. Didžioji dalis kelio nėra sudėtinga, išskyrus paskutinę dalį, kuomet tenka eiti įsikibus grandinėmis aukštomis siauromis (kartais slidžiomis) uolomis - toks ėjimas tėra gal 10minučių kelio, bet bijantiems aukščio gali būti tikrai nejauku. Mes ėjom po vieną, o kitas likdavo su Marsu - su šunimi ten vietos tikrai nebūtų buvę ir būtų pavojinga. Tačiau galutinis vaizdas atperka tą nejaukų keliuką - jo pabaigoje galima žvilgtelti į neįtikėtinos smaragdinės spalvos vandens baiseiną uolose, iš kurio visu šniokštimu ir išteka žymioji Sočos upė.

Natūralus baseinas uolose, iš kurio išteka Soča 

Dienomis Slovėnijoje dažnai rytais užklidavom ant Vršič pass kalnų perėjos tiesiog pasivaikščioti kalnų takeliais ar važiuodavom pasivažinėti po aplinkines vietoves - karštą dieną smagu aplankyti aplink esančius krioklius (Slap Virje krioklys, įspūdingo aukščio Boka krioklys, įdomus aplankyti ir Slap Kozjak krioklys).

Keliaujant pro Bovec miestelį, rekomenduojam užsukti į mažą kepyklėle Pekarna in trgovina Erdogan Jahaj paragauti čia kepamų pasakiško skonio štrudelių.

Kelionė namo

Pasibaigus atostogoms Slovėnijoje, atsisveikinom su namelio šeimininkais ir, jau įprastais tapusiais serpantinų keliais, patraukėm Lietuvos link.

Kelionė atgal, kaip ir į priekį, truko dvi dienas, tad nakvynei apsistojome jau Lenkijoje, netoli sienos su Čekija - Hotel Szary Residence viešbutyje, kuriame mielai priima su šunimis, taip pat yra didelė pieva pasivaikščiojimams, skanūs pusryčiai ir rami nuošali vieta, toliau nuo miesto.

Kelionė su šuniu - ką pasiruošti?

Austrija bei Slovėnija netaiko kažkokių ypatingų reikalavimų keliaujantiems su šunimis, tad šiuo atveju turėjom įvykdyti tik įprastus reikalavimus keliaujant su augintiniu: 

• Norint su savo augintiniu keliauti už Lietuvos Respublikos ribų, gyvūnas turi būti identifikuotas, t.y. jam implantuota mikroschema arba jis turi aiškiai įskaitomą tatuiruotę, padarytą prieš 2011 m. liepos 3 d.
• Gyvūnas turi turėti galiojantį Europos gyvūno augintinio pasą (mėlynos spalvos, turintis unikalų numerį). 
• Visi vyresni nei 3 mėn. amžiaus šunys turi būti paskiepyti nuo pasiutligės ir kitų virusinių ligų - turi būti įrašas apie atliktus skiepus gyvūno augintinio pase.
• Prieš kelionę veterinarijos gydytojas turi patikrinti gyvūno sveikatą ir viską užfiksuoti gyvūno augintinio pase.

Jei planuojate kelionę į kitą šalį, būtinai pasitikrinkite tos šalies specifinius veterinarinius reikalavimus ir pasikonsultuokite su veterinaru, kas reikalingiausia augintiniui tokiose kelionėse.

Pabaigai

Ir Austrija, ir Slovėnija paliko didelį įspūdį - kaimyninės kalnų šalys, tačiau tuo pačiu ir visiškai skirtingos su skirtingomis kalnų atmosferomis. Austrija pasirodė kaip nuostabi vieta ramiems žygiams į kalnus, puikiai tinkanti ir kelionėms su šunimi, su idiliškomis kalnų pievelėmis ir toli atsiveriančiais vaizdais. Slovėnija - sudėtingesnė kelionei su šunimi, jei norima kopti į kalnus, tačiau turtinga savo unikaliu savo gamtos grožiu, kuris irgi palieka neišdildomą įspūdį. Bet kokiu atveju, mielai dar sugrįštumėm ir ten, ir ten - atostogos pavyko!