Rugsėjo dviračių žygis aplink Asveją: įspūdžiai ir pasiruošimas


 

    Baiginėjantis vasarai ir beprasidedant rugsėjui pastebėjom, jog vis dažniau renkamės vakarus praleisti namuose, orui bjurstant mažiau norisi kažkur išeiti į gamtą, o dažniau pasirenkam susisukti jaukiai namie ant sofos. Supratę, jog po truputį užsisukam į jau pažįstamą tamsiojo metų laiko ratą, kai iš tingulio nelabai norisi kelti kojos iš namų, šiemet nusprendėm pagauti šį ratą jam dar nepradėjus suktis ir įgyvendinti idėją visus metus bent vieną savaitgalį leistis į nuotykį gamtoje ir tuo pačiu išbandyti įvairius keliavimo gamtoje būdus. Galbūt tai padės visus metus būti aktyvesniems, mėgautis gamta ir gal netgi labiau prisijaukinti tamsųjį ir šąltąjį mūsų metų laiką. Tikėkimės, pavyks!

      O sugalvoję šią idėją nieko nelaukėm ir būtent jos vedami susiruošėm iškart pirmąjam, rugsėjo mėnesio nuotykiui - dviejų dienų kelionei dviračiais aplink Asvejos ežerą su nakvyne palapinėje. Kaip sekėsi keliauti ir pasiruošti kelionei?

      Pasiruošimas: kelionės būdas ir reljefas

      Nors dviračiais važinėti mėgstame gan dažnai, niekada nebuvome bandę keliauti su dviračiu su nakvyne. Keliauti dviračiais galima įvariai - nuo ilgų kelionių vežantis didelį kiekį daiktų, siekiant kuo daugiau nuvažiuoti ir pamatyti, iki kredinitės kortelės keliavimo būdų, kai keliaujama dviračiu su minimaliu daiktų kiekiu ir maistas, nakvynė ir kiti reikalingi patogumai įsigijami kelionės metu. 

      Kadangi mėgstame keliauti gamtoje, norėjome ir dviračiais keliauti nuošalesniais takeliais bei miškais. Tokiai kelionei apibūdinti labiausiai tinkamas vadinamasis bikepacking keliavimas - tai derinys važiavimo dviračiu, stovyklavimo ir žygių pėsčiomis, arba bendrai, tai keliavimas dviračiu su tikslu keliauti ir stovyklauti gamtoje. Pasirinkome keliauti įvairiais keliukais, miškais, pievomis, žvyrkeliais, bei regioninių parkų dviračių takais, tad daiktų kiekis ir pasiruošimas turėjo būti atitinkamas - dviračiai turėjo būti paruošti kelionėms sudėtingesniais keliais, o daiktai reikalingi kelionei bei nakvynei turėjo būti saugiai pritvirtinti prie dviračio, bet neapsunkinti minimo keliaujant nelygiais keliais. 

      Daiktų sąrašas

      Kadangi pasirinktas keliavimo būdas iš esmės yra panašus kaip žygiai gamtoje pėsčiomis, prie kurių esame pratę, daiktų sąrašas susidarė panašus kaip ir įprastuose žygiuose tik papildytas specifiniais daiktais dviračiams.

      Galutinis sąrašas atrodė taip:

      • Drabužiai minimui, šiltesni drabužiai stovyklavimui bei miegui;
      • Maistas + kelioninė virtuvėlė (primusas, dujos, puodai, šaukštai, peilis);
      • Miegmaišiai;
      • Pripučiami kilimėliai;
      • Palapinė;
      • Vaistinėlė;
      • Hamakas (poilsiui stovyklavietėje ar pietų metu);
      • Fotoaparatas;
      • Gertuvės;
      • Dviračių remonto rinkinys;
      • Šalmai ir šviesą atspindinčios liemėnės.

      Didžiausias iššūkis ruošiantis buvo sutalpinti visus šiuos daiktus ant dviračių ir pritvirtinti taip, jog nereikėtų jų vežtis kuprinėse ant pečių. Ilgai sukome galvas, kaip tai padaryti: mus išgelbėjo dviračio bagažinė, keli įsigyti kelioniniai dviračių krepšiai, turimi hermetiniai maišai bei krovininiai dirželiai iš Senukų. Miegmaišius supakavome į hermetinius maišus, jei netikėtai užkluptų lietus, ir pritvirtinome vieną prie dviračio vairo, kitą - prie bagažinės. Pripučiami kilimėliai puikiai pristvirtino prie dviračio priekinio rato rėmo - čia pasitarnavo plastikinės tvirtinimo plokštelės, kurias Dalius suprojektavo ir atspausdino 3D printeriu (nes naujas pirkti pasirodė nelogiškai brangu). Supakuotą palapinę pritvirtinome prie dviračio vairo, o didžioji dalis daiktų sutilpo į kelioninius dviračių krepšius. Visos kelionės metu daiktai puikiai atsilaikė, vienintelis nuostolis buvo tai, jog tvirtinant pripučiamus kilimėlius netyčia perveržėme dirželį ir jo metalinė sagtis prakiurdė vieną iš kilimėlių (laimei, mus išgelbėjo remonto rinkinėlis buvęs kilimėlio kišenėlėje ir kilimėlį pavyko susiklijuoti).

       

      Dviračių paruošimas

      Pirmasis patarimas sutinkamas beveik visur, kai kalba pasisuka apie bikepacking ir dviračių paruošimą tam - pradėk nuo to dviračio, kurį turi. Keliavimui dviračiais, o ypač pačioje pradžioje, tikrai nebūtina ieškoti pirkti naujo ypatingo dviračio, užtenka dviračio, kurį jau turite, svarbiausia, jog prie jo pavyktų pritvirtinti daiktus, dviračių krepšius ar bagažinę. Tad į kelionę išsiruošėme su jau turimais dviračiais, tik juos tinkamai paruošėme kelionei.

      Svarbiausi dviračio pasiruošimo punktai buvo šie:

      • Dviračio padangos turėtų būti pritaikytos tai kelio dangai, kuria planuojama važiuoti. Kadangi mes planavome daugiau keliauti miško keliukais ir žvyrkeliais, pasirinkome 37mm ir 42mm padangas. Tokio storio pilnai užteko keliaujant jaustis stabiliai, žinoma, smėlingesniuose ruožuose laviruoti sekėsi sunkiau ir tekdavo nulipti nuo dviračio bei jį persistumti.
      • Važiuojant dviračiu ilgą laiką svarbu pasirinkti tinkamą padangų slėgį, tad kelionėje praverčia kompaktiška dviračio pompa prisipūsti padangoms. Keliaujant asfalto danga rekomenduojama prispūsti padangas kiečiau, tuomet dviratis lengviau rieda, tačiau minant nelygiu miško keliuku geriau padangas šiek tiek nuleisti, pasidaryti minkštesnes - taip daug patogiau minti, važiavimas tampa "švelnesnis", nors minti gal šiek tiek ir sunkiau. Mes keliavome vidutiniškai pripūstomis padangomis.
      • Prieš kelionę gerai apžiūrėjome bei išsibandėme dviračius, įsitikinome, jog niekas nebarška. Dalius nuvalė grandines, nuplovė dviračio žvaigždes: svarbu teisingai sutepti grandinę, įlašinant tepalo į grandinės narelius, po to kruopščiai nuvalant - tepalo turi likti tik nareliuose, ne ant visos grandinės, kitaip prie tepalo pertekliaus prilips smėlio ar purvo, grandinė gali pradėti girgždėti.
      • Taip pat svarbu įsitikinti, jog veikia stabdžiai, lengvai persijunginėja pavaros (grandinė neperšokinėja ar neužstringa). Tai irgi apsiėmė padaryti Dalius, bet, žinoma, nenorit to daryti pačiam, visuomet dviračius galima nuvešti į dviračių servisą ar taisyklą - tokių vietų dabar tikrai daug, lengva išsirinkti, kas patikimai sutvarkytų ir paruoštų dviratį kelionei.
      • Su savimi į kelionę pasiėmėme dviračiui reikalingus daiktus: pompą (dėl padangų pradūrimo ir slėgio reguliavimo), vieną atsarginę dviračio kamerą bei rinkinį klijavimui, menteles dviračio padangoms nuimti, multitools'ą (tai daug šešiakampių raktų įvairių dydžių, dažniausiai kartu būna ir įrankis grandinei remontuoti).

      Maršrutas

      Planuodami galimą maršrutą nusprendėme pasižvalgyti į Asvejos ežero apylinkes. Tai ilgiausias Lietuvos ežeras, tačiau taip niekad ir nesame keliavę jo apylinkėse - o šis dviračių žygis kaip tik pasitaikė kaip puiki proga!  Aplink ežerą veda regioninio parko dviračių takas, tad jį šiek tiek pasikoregavome savo nuožiūra, įtraukdami nakvynę prie kito, mažesnio, Leikštiko ežeriuko ir planavimas buvo baigtas. Gerai tai, jog maršrutas eina ratu, tad pradėję kelionę Dubingių miestelyje ir ten pasilikę automobilį, antrąją dieną žygį užbaigėme vėl sugrįžę prie jo.

      Asvejos ežero krantai yra ganėtinai aukšti, tad keliaujant teko daug minti į įkalnes, bet tuo pačiu laukė ir daug smagių nusileidimų žemyn. Kadangi keliavome rugsėjo mėnesį, buvo ganėtinai drėgna, tad dalis dviračių tako buvo išvažinėta ir likusios gilios balos, daug kur reikėjo nulipti nuo dviračio ir jį persivežti - sudėtingiausia dalis buvo atkarpa nuo Dubingių iki Miežonių.

       

      Vėliau keliukas pasitaisė, daugiausiai važiavome žvyrkeliais bei miško takais. Nors ir keliavome aplink ežerą, dažnai takas vedė tolėliau nuo ežero arba vaizdą į jį užstodavo medžiai, tad pats maršrutas gal ir nėra pats vaizdingiausias, tačiau tos vietos, nuo kurių ežeras visgi atsiveria, paliko malonų įspūdį.

      Nakvojome prie Leikštiko ežeriuko - tai nedidelis, pelkinis ežeriukas, jo krantuose įkurtos kelios stovyklavietės, į ežerą pastatyti liepteliai.

      Įspūdžiai

      Pats žygis pavyko geriau nei tikėjomės ir sužadino didelį norą ir toliau keliauti dviračiais. Smagu pajausti, jog dviratis suteikia daugiau laisvės ir greičio, nei keliaujant pėsčiomis, tačiau tuo pačiu galima mėgautis gamta ir lygiai taip pat pilnai į ją pasinerti. Pajutome, jog keliaujant miško keliukais reikia daug dėmesio sukaupti į kelią prieš akis, kad nepasimaišytų duobė ar akmuo, tad pats važiavimas tuo pačiu gaunas savotiška meditacija - mintys pailsi nuo rutinos, rūpesčių ar reikalų, belieka važiuoti ir mėgautis kelione čia ir dabar. 

      Didelį įspūdį paliko ir keliavimas rugsėjo mėnesį: gamta jau šiek tiek kitokia, nei vasarą, po truputį jaučiasi, jog ateina ruduo. Atsikėlę antros dienos rytą iš palapinės išlindome į viską aplink apgaubųsį neįtikėtinai tirštą rūką. Ežeras, kuris vakar buvo vos už kelių metrų, buvo pilnai paskendęs rūke ir tik rytiniams saulės spinduliams po truputį skverbiantis pro rūko sieną, viskas pradėjo šviesėti, o voratinkliai, aplipę rasos lašeliais - spindėti šviesoje. Nuostabu pajusti, koks kitoks stovyklavimas rudenį gali būti palyginus su vasara! 

      Dvi dienos buvo pats tas pirmąjam mūsų žygiui dviračiais - kelionė neprailgo, bet pavyko puikiai atitrūkti nuo savaitės ritmo. Ar kažką keistumėme? Sunku pasakyti, bet tikriausiai ne, viską pasiruošėme ir apglavojome visai neblogai. Ar norėtumėme kartoti? Tikrai taip! Tad dviračių dar labai toli nepasidedame, bet jau po truputį pradedame ruoštis spalio mėnesio nuotykiui! 

       

      Rašyti komentarą