Mums, kaip tikriausiai ir daugeliui, šių metų aktualijos gerokai pakoregavo kelionių ir atostogų planus. Bet, kaip mes sakom, nėra to blogo, kas vistiek nesibaigtų gera kelione - tad, tolimoms kelionėms nuplaukus, šiemet nusprendėm pakeliauti po mudviejų abiejų dar taip ir neištyrinėtą kaimyninę Latviją. Ir, tiesą pasakius, likom gerokai nustebinti gamtos grožio, kelionės paparastumo ir tiesiog gero atostogų laiko. Tad ką aplankėme, kur nakvojome ir kur dar norėsime sugrįžti? Pradedam!
Kelionė
Į Latviją išvykom šešioms dienoms Rugpjūčio mėnesio viduryje. Keliavome savo VW autobusiuku/kemperiu, tad buvome ganėtinai nepriklausomi nuo kempingų, viešbučių, galėjom giliau patyrinėti Latviją, jos laukinę gamtą ir laukinius paplūdymius. O jie, pasirodo, ir yra vienas iš didesnių Latvijos privalumų!
Pirma stotelė - Gaujos Nacionalinis parkas
Šeštadienio rytą pajudėję iš Kauno patraukėm tiesiu taikymu link Gaujos Nacionalinio parko. Buvome daug apie jį girdėję gerų atsiliepimų, tad, natūralu, tai buvo ir mūsų pirmoji stotelė. Po beveik 5 valandų kelyje jau vingiavome miško žvyrkeliais Gaujos upės link. Čia laukė mūsų nakvynės vieta - oficiali parko stovyklavietė ant Gaujos upės kranto. Nakvynę radome per programėlę Park4Night (apie naudojamas programėles kelionėse rašėme anskčiau čia), o vos atvykę kurį laiką negalėjome patikėti, jog čia tikrai ir liksime nakvoti - autobusiuką pasistatėme medžių pavėsyje ant skardžio, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į upę, stovyklavietėje buvo įrengta laužavietė, suoliukai, stalas, lauko tualetas, laipteliai prie upės - viskas gražiai ir patogiai sutvarkyta. Stovyklavietės koordinatės: 57.358200,25.237400.
Stovyklavietėje atsiveria vaizdas į Gaujos upę
Kitą rytą išsimaudę upėje ir papusryčiavę, išsiruošėm pasivaikščojimui. Radome, jog nuo pat mūsų stovyklavietės buvo sužymėtas pažintinis takas iki Ērgļu klintis (lietuviškai Erelio uolos). Pats pažintinis takas vedė per mišką aukštyn žemyn kalvelėmis palei upę, sutvarkytais mediniais takeliais ir laipteliais - puikiai pritaikyta smagiam neilgam pasivaikščiojimui. O pačios Ērgļu klintis - tai atviros uolos, kurių aukštis siekia iki 22 metrų, kylančios palei Gaujos upės krantus. Pro uolas galima laiptukais nusileisti iki pačios upės, apžiūrėti uolas iš arti - tiek iš aukštai, tiek nuo upės lygio, uolos tikrai atrodo įspūdingai! Būdami ten nusprendėme, kad būtų labai įdomu kitą vasarą praplaukti Gaujos upe baidarėmis ar kanojomis - vaizdai iš upės turėtų būti nepakartojami. Apžvalgos aikštelė uolų viršuje sutvarkyta, netoliese (apie 10 minučių pėsčiomis) yra ir automobilių aikštelė, tad galima iki pat Ērgļu klintis atvykti ir automobiliu.
Sugrįžę į autobusiuką keliavome toliau - užsukome į Cēsis miestą. Miestas tikrai vertas dėmesio: galima aplankyti viduramžių pilies kompleksą, pilies parką ir jo ežerą bei pasivaikščioti akmenimis grįstomis senamiesčio gatvelėmis, kuriose dar iki dabar jaučiama senoji miesto istorija. O tuo pačiu užsukome ir į miestelyje esantį Zaļā zāle restoranėlį - jei keliausite pro šalį, rekomenduojame užsukti paragauti jų mėsainių jaukiame senamiesčio kiemelyje - tikrai neliksite alkani.
Grįstos Cēsis senamiesčio gatvės
Dienai sukantis į antrą pusę pajudėjome tolyn per Gaujos nacionalinį parką link kitos žymios šio parko upės - Amatos. Toliau keliaudami per žvyrkelius bei įspūdingas ąžuolų alėjas, atvykome į Zvārtes ieža (Zvartės uolos) lankytojų centrą. Čia galima aplankyti Zvartės uolą bei pasivaikščioti pažintiniu taku palei Amatos upę. Zvartės uola - viena iš vaizdingiausių devono smiltainio atodangų Latvijoje, vaizdas į ją atsvieria vos praėjus lankytojų centrą, tačiau atidžiau ją galima apžiūrėti ir užlipus laipteliais aukštyn iki uolos viršaus, nuo čia taip pat atsiveria ir vaizdas į tolimas apylinkes. O apžiūrėjus uolą galima leistis į žygį palei Amatos upę. Kelias veda iki vietos, kur Amata įteka į Gaują (6km), bet jei nesinori eiti viso atstumo, net ir dalis pažintinio tako paliks įspūdį - uolėti upės krantai ir skardžiai sukuria įdomius peizažus.
Pasivaikščioję palei Amatą sugrižome į autobusiuką. Kadangi buvo pradėję vakarėti, ėmėme ieškoti nakvynės vietos netoliese. Suradome aikštelę nakvynei prie Ratnieku ežero (57.165547,25.029607) - išties graži vieta nakvynei, kartu su mumis čia nakvojo ir vokiečių pora su kemperiu. Tik vienintelis minusas, jog tai vietinio jaunimo mėgstama aikštelė atvažiuoti naktį paklausyti muzikos, tad, jei nepasiseks, nakvynė gali būti ne iš ramiausiųjų.
Siguldos urvai ir kalvos
Pirmadienio rytą pabudę pajudėjom link Siguldos miestelio. Pasirodo, Sigulda dar kartais vadinama "Latvijos Šveicarija" - galbūt dėl savo grožio, galbūt dėl Baltijos šalims nebūdingų aukštų kalvų ir skardžių, kuriais bevaikščiojant tikrai gali pasijusti lyg keliaudamas kalnuose ar bent jau priekalnėse, o gal dėl to jog miestą supo net trys pilys - Siguldos, Turaidos ir Krimuldos. Bet kokiu atveju, miestelis tikrai vertas dėmesio. O mes čia atyvkome vedini noro apžiūrėti dar vieną populiarų objektą - Gūtmaņa ala (Gutmanio ola), giliausią urvą Baltijos šalyse. Ola pradėjo formuotis prieš 10 000 metų ir yra taip pat garsi jos sienose esančiais įrašais, kurių seniausi datuojami dar 1668 m. Nors gal ir neypatingai didelis, bet visgi didžiausias urvas mūsų kraštuose, tad visai įdomu aplankyti.
O apžiūrėjus olą, patraukėme netoliese esančiais (ir, rodos, niekad nesibaigiančiais) laiptukais aukštyn ir patiems netikėtai atsidūrėme ant Taurētāju kalno, nuo kurio pro medžius protarpiais atsiveria tolimi vaizdai į visą Gaujos upės slėnį. Keliaudami laiptukais aukštyn žemyn dar aplanėme ir Krimuldos pilies griuvėsius, nuo kurių, beje, irgi puikiai atsiveria vaizdai į Siguldos kalvų tolius ir į Turaidos pilį. Nenorintiems lipti šimtų laiptukų iki Krimuldos pilies, galima atvykti serpantininiu keliu automobiliu arba užsikelti lyniniu keltuvu per Gaujos upę - vaizdai turėtų būti dar įspūdingesni! O jei keliausite Siguldoj, nepamirškite užsukti ir į svarbiausią objektą - lankytojų mėgstamą Turaidos pilį ir užlipti į jos bokštą, nuo kurio atsivera vaizdai į visas Siguldos apylinkes.
Veczemju klintis
Nors ištyrinėjom tikriausiai tik dalį Gaujos Nacionalinio parko įspūdingiausių objektų, pirmadienio popietę nusprendėme jau pasukti link jūros ir patraukėme į šiaurę link Veczemju klintis (Vidžemės uolos). Nors ir ne visai pakeliui su kitais norimais aplankyti objektais, tačiau čia pasijutome lyg būtumėme ne prie Baltijos jūros - mums įprastą smėlio ir kopų paplūdimį puošė netikėtos smiltainio uolos ir urvai. Sustojome šalia pat jūros kranto įsikūrusiame kempinge Klintis - mes pasinaudojome tik stovėjimo aikštele (3 Eur/24 h), tačiau galima apsistoti ir ilgesniam sustojimui su nakvyne.
O tuo tarpu apžiūrėję uolas toliau leidomės į kelią, šįkart atgal į pietus, ieškoti nakvynės ateinančiai nakčiai. Latvijos vienas didžiausių privalumų - ji turi daug ilgesnę pajūrio zoną nei Lietuva, tad čia paplūdimiai nėra taip griežtai saugomi ir labai dažnai daugelis aikštelių ar kempingų yra visai šalia jūros, tad nakvynei vietą galima rasti su vaizdu tiesiai į jūrą. Taip pasisekė ir šįkart - sustojome ir vietinių, ir keliautojų mėgstamoje aikštelėje netoli miestelio Tūja. Radome nemokamą aikštelę su priėjimu prie jūros, viešuoju tualetu ir šiūkšlių konteineriais, kurie reguliariai prižiūrimi ir išvežami. Aikštelės koordinatės: 57.521400,24.378401. Puiki vieta vakarienei su vaizdu į saulėlydį!
Orchidėjų takas ir Kuržemės pažintiniai takai
Pasimėgavę rytiniu pasivaikščiojimu pajūriu ir gaivinančiu Baltijos jūros vandeniu, antradienio rytą leidomės į tikriausiai ilgiausią kelionės atkarpą automobiliu - pro Rygą link Kolkos rago. Kadangi šios kelionės tikslas buvo ištyrinėti Latvijos gamtą, Rygą nusprendėme aplenkti ir keliauti tolyn pajūriu per Vakarinę Latvijos dalį, dar vadinamą Kuržemę. Vienas didžiausių mums atrastų Kuržemės privalumų, kuris tikrai nustebino, tai pažintinių takų gausa! Paspaudę ant šios nuorodos galite rasti neįtikėtino detalumo brošiūrą lietuviškai apie visus Kuržemės Gamtos takus - o jų virš 60! Joje rasite detaliai aprašytus takus, kooridnates, nuotraukas, kiek laiko užtrunka kiekviną apeiti, kaip iki jo atvykti ir kuriuo metu laiku geriusiai aplankyti.
O mes naudodamiesi šia knygute savo kelionėje sustojome aplankyti Orchidėjų tako šalia Engurės ežero. Žydinčių orchidėjų, deja, neradome, tačiau likome gerokai nustebinti čia besiganančių laukinių arklių, kurie noriai draugauja su keliautojais, bei pačiu pasivaikščiojimo taku - jis smagiai vingiuoja per mišką ir pelkes sutvarkytais mediniais takeliais. Smagi stotelė pailsėti nuo dienos autobusiuke!
Dienai vakarėjant atvykome į daugelio keliautojų išgirtą kempingą Melnsils - kempingas įsikūręs ant jūros kranto, priima stovyklautojus su palapinėmis, kemperiais, autobusiukais, o norintiems daugiau patogumo galima išsinuomoti kambarį namelyje ar apsistoti įspūdingose "bačkose" su vaizdu į jūrą. Atrodo tikrai įdomiai! Įdomus faktas - šioje vietoje krantas atsisukęs į Rygos įlanką, į rytų pusę, tad saule besileidžiančia į jūrą gal ir nepasimėgausite, bet užtat ryte jus pasitiks nuostabus saulėtekis!
Kolkos ragas
Penktąją kelionės dieną pajudėjome pajūriu toliau link Kolkos rago. Kolkos ragas - iškyšulys, kur susidūria Baltijos jūra ir Rygos įlanka. Įdomu, jog šioje vietoje susidūrus srovėms iš priešingų pusių galima stebėti, kaip kryžiuojasi bangos. Taip pat, ties ragu tokia sunešta smėlio sekluma, jog maždaug iki 7km atstumu jūros gylis neviršija 2m. Mums lankantis jūra kaip tik buvo labai rami, tad pasinaudojom proga "pasivaikščioti" jūra - išties neįtikinamai atordo kai einant taip toli į jūrą, vanduo ir toliau tesiekia iki kelių!
Oviši švyturys ir laukiniai paplūdymiai
Pasivaikščioje po jūrą ir aplinkinius Kolkos rago pušynus, pajudėjome toliau ieškotis nakvynės vietos. Vėl ieškojome vietos su vaizdu į jūrą, tad sustojome aikštelėje šalia pat Oviši švyturio. Šalia apsistojo dar keli kemperiai bei keliautojai su palapinėmis. Vėl išsiruošėme vakarienei ant pajūrio smėlio - aplink nebuvo beveik nė vieno žmogaus, o mes sėdėjom ir kalbėjomės klausydami jūros ošimo iki kol besileidžiančią saulę pakeitė Rugpjūčio žvaigždėtas dangus. Dar kartą įsitikinom, kad Latvijos laukinių paplūdymių gausa ir jų ramybė yra nuostabus dalykas!
Pabagai
Atsibudus kitos dienos rytą, išsimaudžius jūroje ir aplankius Oviši švyturį, dangus apniuko ir prapliupo lyti. Mūsų šešių dienų saulėtoji kelionė po Latviją ėjo į pabaigą. Susikrovėme daiktus, atsisveikinome su jūra ir keliaudami pro Liepoją, pasukome atgal namo.
Latvija paliko tikrai gerą įspūdį, sukūrėm daug smagių prisiminimų ir tuo pačiu žinom, kiek daug dar liko neištyrinėta, tad džiaugiamės, jog kažkada vėl galėsime sugrįžti. Keliaujant per šalį kartais pasimiršta, jog esi ne Lietuvoje - gamta panaši, kalba panaši, oras panašus, bet tuo pačiu dar tiek daug nematytų vietų! Tad kelionė į Latviją sukuria tokį šiltą jausmą, lyg keliautum pas seną gerą draugą į svečius - žinai, kad turite daug panašumų, gerų prisiminimų kartu, tikrai žinai, kad liksi priimtas svetingai, o ir visada pavyks rasti bendrą (ar bent panašią) kalbą. Tad jei dar nesate keliavę pas kaimynus - būtinai pabandykite!
Rašyti komentarą