Autobusiuko kelionė '18 RSS

Rytas. Lyja. Susidedame daiktus į vietas ir išriedame į kelionę. Paskutiniai žvilgsniai į mus supančius Rumunijos tolius prieš įvažiuojant į Vengriją.

Rytas. Budinamės. Pro autobusiuko liuką prasiskverbiantys saulės spinduliai glosto veidus ir palengva žadina mus. Kaip ir kiekvieną rytą kelionėje trumpam pasimetu, kur esame.

– Tai kur mes čia važiuojam? – nerimąstingai klausiu Daliaus, kai jau kelios valandos keliaujam link nedidelio Turda miestelio Rumunijoje. – Į druskos kasyklas, – ramiai atsako Dalius. – Aha.. – atsakau, neįsivaizduodama, ko būtų galima tikėtis.

– Oho, kaip jau bus įdomu, – ironiškai sako Dalius, kai po truputį artėjame link vadinamųjų Purvo vulkanų Rumunijoje, – kaip smagu ir visai nekaršta! – po nosimi burba toliau, valydamasis nuo kaktos prakaitą.

5 ryto skamba žadintuvas. Viena akimi prasimerkiu:– Dar lija? – klausiu Daliaus.– Lyg nebe.– Kelias sausas?– Sausas.– Išvažiuosim?– Turėtumėm.Abu ramiau atsidūstam ir apsiverčiam ant kito šono – galima toliau miegoti.