Autobusiuko kelionė '18 RSS



Susitikimas

Šioje kelionėje randu erdvės susitikti su savimi. Mokinuosi pažinti ir suprasti. Užduoti klausimą: “kas tau patinka?”. Nes ligšiol šiam klausimui vis pritrūkdavo laiko. Išmokau, jog noras pažinti, pamatyti, įkopti yra svarbesnis už norą ilgiau pamiegoti. Tačiau geras miegas svarbus organizmo poilsiui, tad, atsikėlus 5 ryto, žygis į kalnus nebus labai lengvas. Bet įveikiamas.

Skaityti toliau



Septintoji savaitė arba Bulgarijos viršūnėmis

– Atrodo, kad laikas čia tiesiog sustojo, – sakau Daliui, kai sekmadienio popietę įvažiuojame į Bansko miestelį – patį populiariausią Bulgarijos slidinėjimo kurortą Pirin kalnų papėdėje. Aplinkui – vos keli slampinėjantys žmonės. Parduotuvės uždarytos, o jų vitrinos skelbia apie žiemos išpardavimą arba geriausius pasiūlymus naujausiems slidinėjimo kostiumams. Įsukame į aikštelę, šalia kurios dar stovi papuošta plastikinė Kalėdinė eglutė. Rodos, atėjus pavasariui, žmonės tiesiog viską paliko ir kažkur dingo. Turistų nebėra, vietiniai tikriausiai tuo džiaugiasi ir ilsisi. Mus visą dieną stebi vienintelis žmogus – gal per 60 metų turintis vyriškis, dirbantis valiutos keityklos kioskelyje ir, tikriausiai iš neturėjimo ką veikt, vis vaikščiojantis gatve pirmyn atgal nuo kioskelio iki savo mašinos. 

Skaityti toliau



Šeštoji savaitė arba atsisvekinant su Graikija

– Aš esu reversabilus driežui, – rimu veidu sako Dalius.-…- įdėmiai žiūriu į savo vyrą, primindama sau, jog pasižadėjau visą gyvenimą bandyti jį suprasti.– Supranti, kai būna labai karšta, driežas būna labai greitas, – pamatęs, kad esu gerokai pasimetus, bando paaiškinti, – o aš, kai taip labai karšta, visiškai sulėtėju ir nebepajėgiu nieko žmoniško nuveikti.– Aaa. Tuomet ir aš reversabili driežui, – pagaliau supratus savo vyrą, pritariu jam, toliau bandydama ištverti 30 laipsnių karštį slėpdamasi pavėsyje. Dienos įgauna pagreitį ir štai jau šešta kelionės savaitė. 

Skaityti toliau



Penktoji savaitė arba Peloponeso karštyje

– Miegojai?– Nelabai. Tu?– Nelabai. Aušta piramdienio rytas. Autobusiuke vis dar tvyro tas plastmasės svilėsių kvapas. Per daug netinginiaudami keliamės ir ruošiamės. Šiandienos planas – kempingas. Laukia daug tvarkymosi – visi visi daiktai vis dar padengti baltais gesintuvo milteliais.

Skaityti toliau



Svajonės yra baisu

Diena, kai nusipirkome autobusiuką. Mes važiuojam per Vilnių, pila didžiausia vasaros liūtis per kelis dešimtmečius, gatvės užlietos, visur upeliais teka vanduo. Aš vairuoju musų seną Opelį, o prieš mane Dalius važiuoja su mūsų ką tik nusipirktu autobusiuku. Vairuoju stipriai įsikibusi į vairą, visą kelią žiūrėdama į priešais važiuojantį autobusiuką ir galvodama “tai ką mes čia dabar padarėm?”. 

Skaityti toliau